2020 m. birželio 3 d. neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nutarė pareiškėjo UAB „Delfi“ (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – inspektorius) sprendimas dėl asmens G. G. teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Inspektoriaus sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjo publikacijoje paskelbtoje G. G. nuotraukoje pavaizduota informacija laikytina privataus pobūdžio informacija apie žmogaus privatų gyvenimą. G. G. pareiškėjui nebuvo davusi leidimo (sutikimo) publikacijoje disponuoti šia nuotrauka, skelbiama jos socialinių tinklų paskyroje. Sprendime pažymėta, kad G. G. neturi viešojo asmens statuso.
Nutartyje LVAT Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalį G. G. galėtų būti pripažinta viešuoju asmeniu. Plečiamasis šios įstatymo nuostatos aiškinimas neišvengiamai sąlygotų žmogaus teisės į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, kurią, be kita ko, garantuoja Konstitucijos 22 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, ribojimą. Be to, LVAT Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien tik viešojo intereso buvimas nesuteikia teisės skelbti informaciją apie privatų gyvenimą, jeigu nėra kitų Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant informacija apie privatų gyvenimą galėtų būti skelbiama be asmens sutikimo. G. G. nedavė sutikimo publikacijoje viešinti ginčo nuotrauką, o šios aplinkybės neginčijo ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų buvimą. Aplinkybės, kad ginčo nuotrauka buvo paviešinta socialiniuose tinkluose ir ankstesnėje publikacijoje nėra reikšmingos vertinant sutikimo davimo klausimą. LVAT praktikoje pažymima, kad Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta privačios informacijos sąvoka nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją galima lengvai prieiti internete ar kituose šaltiniuose, t. y. asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti (duoti sutikimą paskelbti) savo duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis).