2018 m. rugpjūčio 16 d. neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išsprendė ginčą tarp pareiškėjo H. D. ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba), kilusį dėl 2016-05-20 sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjo H. D. skundą dėl knygoje „Tikroji Daktarų istorija“ (toliau – Knyga) paskelbtos informacijos. Pareiškėjas H. D. į Tarnybą kreipėsi dėl tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios, taip pat teisę į atvaizdą pažeidžiančios informacijos Knygoje paskleidimo.
Pagrindinė Knygos tema – Kaune veikusios nusikalstamos organizacijos veikla. Knygoje iš esmės remiamasi baudžiamosios bylos medžiaga, teisėsaugos pareigūnų per kratas užfiksuota informacija, buvusių ir esamų pareigūnų bei liudytojų pasakojimais, viešuose teismo posėdžiuose atskleistais duomenimis.
LVAT konstatavo, kad pareiškėjas H. D. Visuomenės informavimo įstatymo taikymo prasme yra viešasis asmuo. Knygos autorius – būdamas žurnalistas ir rašytojas, rašydamas Knygą, kurios turinys yra susijęs su viešojo intereso klausimais (Knygoje, įskaitant ginčijamą teiginį, nagrinėjami tam tikri Lietuvos kriminaliniai įvykiai ir asmenys, turėję svarbų vaidmenį šiuose įvykiuose), vykdė savo visuomeninę prievolę informuoti visuomenę apie konkrečius objektyviai buvusius įvykius ir pateikė su jais susijusią informaciją – vertinimus bei nuomones. Šiuo aspektu LVAT pažymėjo, kad teismo sprendimai yra skelbiami viešai, su jais suinteresuota visuomenė gali susipažinti. Taigi besidomintiems asmenims nėra kliūčių gilintis į atitinkamą klausimą ir sužinoti su paskelbta informacija susijusias detales.
LVAT pripažino pagrįstomis Tarnybos išvadas, jog šiuo atveju egzistuoja neabejotinas viešasis interesas supažindinti visuomenę su Knygoje pateikta informacija. Visuomenė turi teisę žinoti ne tik teisingumą vykdančių institucijų priimtus sprendimus, bet ir buvusių ar esamų pareigūnų, liudytojų, nukentėjusių, kitų asmenų vertinimus, pasakojimus apie rezonansinius nusikaltimus ir jų tyrimus.
Atmesdamas pareiškėjo H. D. apeliacinį skundą, LVAT pripažino, kad Knygoje nebuvo paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai, nepažeista pareiškėjo H. D. garbė ir orumas bei teisė į privataus gyvenimo apsaugą.