2021 METAIS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS TARNYBA GAVO MAŽIAU SKUNDŲ, TAČIAU ATLIKO REKORDINĮ KIEKĮ TYRIMŲ

Per praėjusius metus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) gavo 325 skundus, o tai ketvirtadaliu mažiau nei 2020 metais. Tačiau 2021 m. tyrimų atlikta ir sprendimų priimta beveik trečdaliu daugiau nei užpernai. Praėję metai išsiskyrė ne tik statistiniais duomenimis – augo teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimų skaičius, pernai nustatyti 52 privataus gyvenimo pažeidimai, kai 2020 m. – tik 23.

Taip pat padidėjo ir asmens duomenų tvarkymo pažeidimų visuomenės informavimo priemonėse: 2021 metais nustatyti 52 pažeidimai, užpernai buvo nustatyta tik 12 tokių pažeidimų.

„Pagrindinės priežastys, dėl kurių nustatyti privataus gyvenimo pažeidimai – skelbiamos perteklinės nuotraukos, atskleidžiami sveikatos duomenys, nesant teisėto pagrindo viešinamos privataus gyvenimo aplinkybės. Deja, bet šių pažeidimų tendencija nėra gera, panašu, kad jų tik daugės“,- teigė Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.

Į teismą dėl ŽEIT dėl sprendimų kreiptasi 25 kartus, tai sudaro apie 7 proc. sprendimų. 2021 metais Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 19 sprendimų, 17 iš jų tarnybai buvo palankūs. Apeliacine tvarka į Vyriausiąjį administracinį teismą pernai kreiptasi 11 kartų, tai yra trečdaliu mažiau nei 2020 m. 8 iš 11 VAT sprendimų palankūs ŽEIT.

2021 metais vėl stebėta skundų gausa (102), kai asmenys kreipėsi į Tarnybą dėl žiniasklaidoje pažeistų pagrindinių visuomenės informavimo principų (viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, turi būti užtikrinama nuomonių įvairovė, atsakymo teisė, pagarba žmogui, etiškas ir sąžiningas nuomonių reiškimas). Dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo gauti 4 skundai.

Pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia skundų gauta dėl internete paskelbtos informacijos – 279, iš jų – 83 dėl socialinių tinklų. 71 skundas pateiktas dėl socialinio tinklo Facebook paskyrų, 18 skundų dėl vaizdų dalinimosi platformos Youtube.

Pernai 93 pareiškėjų skundai pripažinti nepagrįstais, atsisakyta nagrinėti 80 skundų. Pagrindinės tokių sprendimų priežastys: pareiškėjas atsisako skundo, prašomas jo nepatikslina, neįmanoma pradėti skundo tyrimo dėl duomenų trūkumo, kreipiasi netinkamas subjektas, tyrimas nepriklauso žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai, suėjusi senatis, dėl skundo ar jo dalies dalyko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nusprendžiama nepradėti tyrimo savo iniciatyva. 30 skundų tarpininkaujant ŽEIT baigėsi taikiu sutarimu, dėl to jie nenagrinėti.

2021 metais žurnalistų etikos inspektorius nustatė 9 rimtus profesinius pažeidimus. Rimtu profesiniu pažeidimu laikomi Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies pažeidimai. Tokių pažeidimų esmę sudaro draudžiamos informacijos, žeminančios žmogaus garbę ir orumą, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją, paskelbimas, taip pat skleidžiama dezinformacija, skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu. 2021 metais 7 rimti profesiniai pažeidimai nustatyti dėl asmens garbės ir orumo pažeidimų, po 1 dėl paskleistos dezinformacijos ir diskriminacinės raiškos visuomenės informavimo priemonėje.

Tris kartus padidėjo kitų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimų skaičius, nuo 21 užpernai iki 63 pažeidimų 2021 m. Tai pagrindinių visuomenės informavimo principų (informaciją teikti teisingai, tikslai ir nešališkai, laikytis pagarbos žmogui, nuomonę reikšti sąžiningai ir etiškai) nesilaikymas, nuomonių įvairovės neužtikrinimas, objektyvumo ir nešališkumo stoka bei kitų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų nesilaikymas.

„Verta atkreipti dėmesį, kad didesnis konstatuotų pažeidimų skaičius nėra nulemtas tik pablogėjusios situacijos viešojoje erdvėje, šie statistiniai duomenys sietini ir su ženkliai didesniu skundų išnagrinėjimu. Tačiau akivaizdu, jog pandemijos poveikis, vis labiau aštrėjanti bendravimo kultūra socialiniuose tinkluose, negali neturėti įtakos ir pažeidimų skaičiui“,- sako G. Ramanauskaitė.

Pastaruoju metu labai daug dėmesio viešojoje erdvėje skiriama BDAR taikymui. Iki 2021 metų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nebuvo nagrinėjama nei viena byla dėl žurnalistų etikos inspektoriaus priimto sprendimo dėl BDAR taikymo. Primoje instancijoje nagrinėtos 5 bylos, Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimai buvo palankūs ŽEIT.

2021 m. priimti 7 VAAT sprendimai, 5 palankūs, 2 grąžinti nagrinėti iš naujo dėl tyrimo nepakankamumo, o ne dėl to, kad netinkamai taikytas BDAR.  Praėjusiais metais priimtos dvi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys. Vienu atveju patvirtinti inspektoriaus ir VAAT sprendimai, kitu atveju skundas grąžintas nagrinėti iš naujo dėl tyrimo nepakankamumo.

Žurnalistų etikos inspektorius vykdo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento priežiūrą, kai duomenys tvarkomi žurnalistikos, akademinės, meninės ir literatūrinės saviraiškos tikslais. Šioms sritims nacionalinėje teisėje numatyta nemažai išimčių, tačiau jos nėra absoliučios. Praėjus trejiems metams nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įsigaliojimo, pradeda formuotis teismų praktika.