ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS 2021 METŲ VEIKLOS ATASKAITA IR ANALITINĖ APŽVALGA „DEMOKRATINĖS VISUOMENĖS INFORMAVIMO KULTŪROS PLĖTROS GAIRĖS“

Praėjusiais metais žiniasklaidoje dominavo pasaulį užvaldžiusios pandemijos tema, skatinusi vartotojus domėtis politiniais ligos valdymo sprendimais, ligos plitimu, padariniais, rizikomis, moksliniais tyrimais. Lietuvai susidūrus su migracijos iššūkiu, didelis dėmesys skirtas ir šiai temai, fiksuotas dezinformacijos bei neapykantos kurstymo socialiniuose tinkluose aktyvėjimas.

Žurnalistų etikos inspektoriaus ir jo vadovaujamos tarnybos misija – užtikrinti, kad visuomenės informavimo srityje būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės. Pagrindinė funkcija – nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, taip pat duomenų subjektų pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą pateiktus skundus dėl asmens duomenų tvarkymo žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

2021 metais gautų skundų skaičiaus didėjimas stabilizavosi (2021 m. – 325, 2020 m. – 408). Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai buvo kreipiamasi dėl internete paskelbtos informacijos. Pernai asmenims labiausiai rūpėjo privatumo, garbės ir orumo, nuomonių įvairovės, pagrindinių visuomenės informavimo principų laikymosi pažeidimai. Nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įsigaliojimo (2018 m. gegužės) aktualiausias skundų dalykas – asmens duomenų apsauga.

2021–iems metams skirti didesni asignavimai Tarnybos darbo užmokesčiui. Pastaraisiais metais neproporcingai augant skundų skaičiui teko susidurti su rimtais iššūkiais vykdant pagrindines funkcijas, vėlavo skundų nagrinėjimas, dėl vėluojančių sprendimų Tarnyba susilaukė kritikos ir pareiškėjų nepasitenkinimo. Praėjusiais metais Teisės skyrių pavyko sustiprinti trimis teisininkais ir spartinti skundų nagrinėjimo tempus, mažinti ankstesnių metų atsilikimą. Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme numatytas skundų nagrinėjimo terminas dar nepasiektas, tačiau papildomų darbuotojų dėka priimtas didesnis sprendimų skaičius – 335, net 41 proc. daugiau nei 2020 metais – 238.

Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiga – prižiūrėti, kad nebūtų pažeidžiama visuomenės interesų – teisės gauti teisingą, objektyvią ir nešališką informaciją bei kitų žmogaus teisių (garbės ir orumo, privatumo, asmens duomenų) apsaugos pusiausvyra, taip pat, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai sąžiningai naudotųsi jiems suteikta teise skleisti informaciją. Pusiausvyra – raktinis žodis nagrinėjant skundus.

Nepagrįstų ir pagrįstų skundų, t. y., pažeidimų proporcijos nesikeičia jau daugelį metų. Pernai, kaip ir ankstesniais metais, apie pusė skundų – nepagrįsti (pažeidimų nenustatyta), kiti skundai pripažinti pagrįstais visa apimtimi arba iš dalies. Didesnis išnagrinėtų skundų skaičius lėmė ir didesnį nustatytų pažeidimų skaičių, iš visų išnagrinėtų skundų 126 pripažinti pagrįstais. Pernai nustatyta daugiausiai privatumo ir asmens duomenų apsaugos pažeidimų.

2021–uosius metus apibūdinčiau vienu žodžiu – intensyvūs. Praėjusieji metai išskirtini tarpinstitucinių susitikimų, teisės aktų projektų derinimo, dalyvavimo darbo grupėse (tarp jų ir dėl savireguliacijos pertvarkos) gausa. Konsultacijos ir mokymai, kaip ir ankstesniais metais, sudarė svarbią darbo dalį.

Pernai Tarnyba kartu su partneriais baigė įgyvendinti 2020 m. pradėtą Europos Sąjungos lėšomis iš dalies finansuojamą projektą „#NoPlace4Hate: tobulinat institucinį atsaką į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje“. Tai jau antrasis sėkmingai užbaigtas vykdyti projektas, susijęs su neapykantos kalbos apraiškomis, kuriame Tarnyba dalijosi sukauptomis specialiomis žiniomis, praktiniais įgūdžiais bei kompetencija.

2021 m. Tarnyba plėtojo glaudesnį santykį su akademine bendruomene – kartu su Mykolo Romerio universitetu pradėjo vykdyti Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Darna ar konfliktas: įtampos tarp teisės į asmens duomenų apsaugos ir saviraiškos bei informacijos laisvės šalinimo link“. Pagrindinis projekto tikslas – didinti informuotumo apie asmens duomenų apsaugą lygį žurnalistikos, socialinės žiniasklaidos ir akademinio sektoriaus srityse. Projekto įgyvendinimo metu Tarnybos specialistai ir Mykolo Romerio universiteto mokslininkai rengia esmines gaires, į ką atkreipti dėmesį, socialiniuose tinkluose dalinantis informacija, kas gali lemti asmens duomenų tvarkymo pažeidimus ir kur gauti žinių, kilus neaiškumams. Šis projektas bus tęsiamas iki 2023 m.

2021-ųjų metų ataskaita teikiama karo kontekste. Šiandien aiškiai suvokiame, koks akivaizdus atotrūkis tarp demokratinėmis vertybėmis pagrįstos ir autoritarinio režimo valdomos žiniasklaidos.  Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Kremliaus ruporo melui šliaužiant pro demokratinių valstybių sienas, plintant propagandai, dezinformacijai dar labiau suprantame, kokia svarba tenka objektyviai, nešališkai, teisingai informacijai. Todėl šiandien, kaip niekada, būtina Valstybės visuomenės informavimo politikos strategija, orientuota į kritinio mąstymo ugdymo, paramos žiniasklaidai didinimą. Plačiau susipažinti galima čia