Privatumo apsauga

1 klausimas. Kaip pašalinti privataus pobūdžio informaciją iš interneto svetainės? Kur dėl to reikėtų kreiptis?

Jei interneto tinklalapyje yra paskelbta konkretų asmenį identifikuojanti ir jo privatų gyvenimą liečianti informacija (pavardė, atvaizdas, gyvenamosios vietos adresas, kiti privatūs kontaktiniai duomenys, šeiminio gyvenimo aplinkybės, slapti asmeninio pobūdžio faktai, privatus susirašinėjimas, gyvenamojo namo ar aplinkos nuotraukos ir pan.), asmuo turėtų kreiptis į tinklalapio valdytoją, prašydamas pašalinti privataus pobūdžio informaciją. Nuo to momento, kai tinklalapio valdytojas gauna informaciją apie jo kontroliuojamame tinklalapyje skleidžiamą privataus pobūdžio informaciją, jis taip pat tampa atsakingas už informacijos sklaidą, nežiūrint į tai, kad šią informaciją paskelbė ar inicijavo ne jis pats.

Jei tinklalapio valdytojas nepateikia apie save jokių duomenų / kontaktinės informacijos, šiuos duomenis galima sužinoti įvedus konkretaus tinklalapio / IP adresą šioje paieškos svetainėje arba šioje. Tinklalapio domenų su galūne *.lt tiekėjų sąrašą ir kitą informaciją galima rasti šioje interneto svetainėje. Jei tarp paieškos rezultatų taip pat nėra duomenų apie tinklalapio užsakovą (valdytoją) ar interneto prieigos prie šio tinklalapio teikėją, tuomet dėl privataus pobūdžio informacijos skleidimo rekomenduojame kreiptis į policijos pareigūnus. Pažymėtina, kad ir šiuo atveju gali būti sudėtinga nustatyti tiek (1) asmenį, kuris inicijavo privataus pobūdžio informacijos paskelbimą tinklalapyje, tiek (2) tinklalapio valdytoją.

Jei privataus pobūdžio informaciją yra skleidžiama Google paieškos sistemos rezultatuose, šią informaciją galima pašalinti asmeniui užpildžius Google parengtą anketą.

2 klausimas. Ar visuomenės informavimo priemonė gali skleisti privataus pobūdžio informaciją apie asmenį be jo sutikimo nurodydama jos šaltinį, jei tokią informaciją apie asmenį jau buvo paskleidusi kita visuomenės informavimo priemonė?

Negali. Atkreiptinas dėmesys, kad privataus pobūdžio informacijos skleidimui nėra taikomos Visuomenės informavimo įstatyme 54 straipsnyje nustatytos redakcinės atsakomybės taikymo išimtys. 

3 klausimas. Ar galima filmuoti asmenį ir tokį nufilmuotą vaizdą rodyti kriminalinio pobūdžio televizijos programoje, kurioje analizuojami teisės pažeidimai?

Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta bendroji taisyklė, jog filmuoti ir rodyti televizijos laidose asmens atvaizdą galima tik tuomet, jei yra šio asmens sutikimas (Civilinio kodekso 2.22 straipsnis, Visuomenės informavimo įstatymo 13–14 straipsniai). Tiesa, ši taisyklė nėra absoliuti: asmens filmavimas (fotografavimas) ir (ar) jau padaryto asmens atvaizdo skelbimas be jo sutikimo gali būti pateisinamas, (1) jei atvaizdo rodymas susijęs su asmens visuomenine veikla ar jo tarnybine padėtimi, (2) kai to reikalauja teisėsaugos institucijos, (3) fotografuojant asmenį viešoje vietoje. Tačiau svarbu, kad ir šiais atvejais asmens atvaizdo ar jo dalies negalima demonstruoti ar panaudoti, jei tai pažemintų šio asmens garbę, orumą, dalykinę reputaciją (pavyzdžiui, asmuo užfiksuotas visuomenine reikšme nepasižyminčioje ar tiesiog nepatogioje situacijoje, kurioje nenorėtų būti nufotografuotas bet kuris asmuo. Visuomenės informavimo įstatyme visuomeninę reikšmę turinčios aplinkybės, dėl kurių gali būti ignoruotas asmens sutikimas, apibrėžtos kiek kitaip: asmuo be jo sutikimo gali būti fotografuojamas (filmuojamas) (1) fiksuojant teisės pažeidimus arba kai skelbiama informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, (2) kai tokia informacija (atvaizdas) paskelbiama viešai nagrinėjant bylą, (3) kai informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą (atvaizdas) atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien asmens buvimo viešoje vietoje faktas neatima iš asmens individualumo ir privatumo, todėl visais atvejais yra svarbus subjektyvus vidinis fiksuojamo asmens nusistatymas. Asmens aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas nenoras būti filmuojamam turi būti gerbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-09 nutartis civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas”; bylos Nr. 3K-3-91/2004). Be to, asmens nesutikimas būti filmuojamam, vertintinas ir kaip jo nesutikimas transliuoti vaizdo įrašą per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje L. L. ir A. L. v. UAB ,,Roventa“; bylos Nr. 3K-3-394/2008).

Nagrinėjamu atveju taip pat reikšminga, jog viešosios informacijos skelbimo taisyklės reikalauja neskleisti informacijos, kuri gali pažeisti nekaltumo prezumpcijos principą (Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 37 straipsnis).

Taigi būtina sąlyga skleidžiant informaciją apie asmens privatų gyvenimą (taip pat ir asmens atvaizdą) be šio asmens sutikimo – teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas (t. y. būtinas socialinis poreikis) žinoti tokią informaciją. Šio intereso negalima tapatinti su visuomenės smalsumo patenkinimu. Todėl, prieš viešai skleidžiant asmens atvaizdą, svarbu įvertinti šios informacijos visuomeninę reikšmę. Jos nesant, asmens atvaizdo rekomenduotina neskelbti arba skelbti jį taip, kad asmuo būtų neatpažįstamas.

4 klausimas. Per kiek laiko asmuo turi kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių dėl paskelbtos apie jį informacijos tyrimo ir atitinkamų veiksmų viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) taikymo?

Nors Visuomenės informavimo įstatyme nenustatytas konkretus terminas, per kurį asmuo, gindamas visuomenės informavimo priemonėse pažeistas savo teises (privatumą, garbę ir orumą), turėtų pateikti skundą žurnalistų etikos inspektoriui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio termino nebuvimas įstatyme yra teisės spraga. Remiantis šio teismo išaiškinimu (žr. 2014-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-996/2014), poveikio priemones viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) inspektorius gali taikyti ne vėliau kaip per du metus nuo informacijos paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimui būtiną terminą, rekomenduotina skundą pateikti ne vėliau kaip per 1,5 metų nuo informacijos viešo paskelbimo momento.

5 klausimas. Ar žiniasklaidos atstovai privalo įspėti savo pašnekovus (ir gauti jų sutikimą) dėl pokalbio telefonu įrašymo?

Nors Visuomenės informavimo įstatymas šio klausimo detaliai nereglamentuoja, žurnalistui, kaip specialiam subjektui, šis įstatymas numato tam tikras pareigas: nenaudoti garso ir vaizdo įrašymo priemonių (tarp jų ir pokalbių įrašymo priemonių telefoninio pokalbio su žurnalistu metu), jeigu to nenori informaciją teikiantis privatus asmuo (Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 9 punktas), informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais (Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir kt. Ar pokalbio įrašymas neįspėjus bus įstatymo pažeidimas pirmiausia priklausys nuo to, koks asmuo (viešasis ar privatus) kalba su žurnalistu.

Tačiau aptariamu klausimu gali būti ir daugiau svarbių aspektų (aplinkybių), nuo kurių priklausys atsakymas: 1) asmens žinojimas / nežinojimas, kad jis kalbasi su žurnalistu (pvz., žurnalistas prisistato kitu asmeniu, veikia apgaule); 2) pokalbio turinys (pvz., asmuo teikia žurnalistui intymaus pobūdžio informaciją arba itin slaptus asmeninius faktus); 3) pokalbio konfidencialumas (pvz., telefonu šnekasi vienas ar daugiau asmenų – konferencinis pokalbis); 4) kitos aplinkybės, į kurias patekęs žurnalistas reaguoja taip, kad būtų tenkinamas visuomenės interesas sužinoti tam tikrą informaciją (pvz., žurnalistas fiksuoja teisės pažeidimą). Tai reiškia, jog žurnalisto veikloje gali būti ypatingų atvejų, kai pokalbio įrašymas neįspėjus gali būti pateisinamas viešuoju interesu, nepaisant to, kad nebuvo asmens sutikimo (asmuo neįspėtas apie pokalbio įrašymą).

Plačiau apie pokalbio su žurnalistu įrašymą ir telefoninio pokalbio slaptumą skelbta Žurnalistų etikos inspektoriaus 2008 metų veiklos ataskaitos skyriuje „Pokalbis telefonu: kodėl viešas ir kada privatus?“