Pastaruoju metu auga susidomėjimas tokios informacijos skelbimo ypatybėmis. Žinomi ir keli vieši konfliktai, kuomet žymūs žmonės piktinosi, kad asmenines žinutes, nuotraukas ar informacijos fragmentus, paskelbtus asmeninėse facebook paskyrose, be sutikimo paskelbė žiniasklaidos priemonės.
Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės teigimu, tai, kad žmogaus viešai paskelbta informacija asmeninėje paskyroje prieinama visiems, nereiškia, kad toks asmuo praranda privatumo apsaugos galimybes. Paskelbimas viešai savo paskyroje automatiškai nesuteikia leidimo tokią informaciją platinti žiniasklaidos kanaluose.
Taigi, viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) privalu gauti sutikimą tolimesniam informacijos iš socialinių tinklų (ypač sudarančios privataus gyvenimo dalį) viešinimui.
Privataus pobūdžio informacija nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją galima lengvai pasiekti socialiniuose tinkluose ar kituose šaltiniuose. Jei asmuo socialiniame tinkle paskelbė tam tikrą informaciją, nuotraukas, kitus duomenis, tai toks paskelbimas nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis).
Privačiam asmeniui turi būti žinomas ir tikslas, kuriuo visuomenės informavimo priemonėje bus skelbiamas (cituojamas) jo paskyros socialiniame tinkle turinys, taip pat ir tokio paskelbimo kontekstas, forma, pranešimas, kurį siekiama komunikuoti.
Privatus asmuo turi turėti teisę pasirinkti, su kuria visuomenės informavimo priemone ar žurnalistu ir kokiomis temomis bei tikslais bendrauti, bendradarbiauti, o kuriems iš viso atsisakyti teikti bet kokią informaciją.
Primename, kad Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta žurnalistų pareiga prašant informacijos, pristatyti <...>, taip pat įspėti žmogų, kad jo žodžiai gali būti viešai paskleisti per visuomenės informavimo priemones.