1 klausimas. Ar apribojimai, nustatyti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos skleidimui, taip pat taikomi anonsams ir reklamai (TV, radijuje, spaudoje, internete)?
Taip, taikomi. Tai numato Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 8 straipsnis, kurio 1 dalyje teigiama, kad apribojimai, nustatyti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos skleidimui, taip pat taikomi reklamai, savireklamai (anonsams), prekių ženklams, kompiuteriniams žaidimams ir kitai viešajai informacijai.
Be kita ko, jei programose ar jų dalyse transliuojama prekių ar paslaugų reklama (pristatymas) yra skirta tik suaugusiems ar vyresnio amžiaus pirkėjams (pvz., erotinės prekės), tokia reklama ar pristatymas turi būti transliuojami atitinkamu metu nepaisant to, kad pačios reklamos informacija (tekstas ar vaizdas) nėra žalinga dėl savo turinio (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
2 klausimas. Ar užsienio visuomenės informavimo priemonėms galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas?
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtoms ir joje veikiančioms visuomenės informavimo priemonėms ir viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) bei jų veiklai. Todėl užsienio tarnybinėse stotyse esančią ar jomis skleidžiamą informaciją (net ir susijusią su įvykiais Lietuvoje) nėra galimybės riboti remiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu. Užsienyje įsteigtų visuomenės informavimo priemonių įkūrėjų (valdytojų) atsakomybė už neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos sklaidą nesietina su Lietuvos jurisdikcija.
Dėl minėtos priežasties pastebima, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos skleidimui dažnai pasirenkamos užsienio valstybėse registruotos interneto svetainės. Todėl pastebėjus žalingo turinio informaciją kitos šalies tarnybinėje stotyje, rekomenduojame užpildyti interneto svetainėje www.draugiskasinternetas.lt įdiegtą anketą. Tuomet informacija apie pastebėtą galimą pažeidimą bus perduota toje šalyje įsteigtai karštajai linijai (angl. hotline) ir, jei šios informacijos skelbimas bus negalimas pagal šios šalies teisės aktus, prieiga prie jos turėtų būti pašalinta.
3 klausimas. Ar galima skleisti nepilnamečių asmens duomenis patyčių, savižudybės kontekste?
Tiek patyčios, tiek savižudybė ar bandymas nusižudyti yra neigiami socialiniai reiškiniai, todėl juos aptariant draudžiama naudoti nepilnametį identifikuojančius duomenis (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnio 2 punktas), t. y. duomenis, iš kurių ir tiesiogiai, ir netiesiogiai galima atpažinti nepilnametį. Svarbu, kad viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) atsakomybės tokiais atvejais (t. y. skleidžiant nepilnamečio duomenis neigiamų socialinių reiškinių kontekste) nepašalina ir turimas nepilnamečių tėvų sutikimas (leidimas) tokius duomenis viešinti.
Be kita ko, nepilnamečiams žalinga, todėl ribojama yra tokia informacija, kuri skatina savęs žalojimą ar savižudybę, detalizuojanti savižudybės priemones ir aplinkybes (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Skelbiant žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti taip pat draudžiama viešinti ir suaugusio asmens duomenis, jei tam nėra gautas artimųjų sutikimas (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 5 punktas).
4 klausimas. Kokia yra anonsų žymėjimo tvarka?
Neskelbtinos informacijos kontrolę ir ribojamos viešosios informacijos skleidimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1121 patvirtintas Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašas. Šio aprašo 14–15, 18, 20–21 punktuose numatyta televizijos (radijo) programų ir (ar) laidų pristatymų (anonsų), kuriuose skleidžiama neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija, žymėjimo ir skleidimo tvarka.
5 klausimas. Ar nešvanki kalba, keiksmažodžiai priskirtini neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai?
Tiek nešvankūs posakiai, žodžiai, tiek ir nepadorūs gestai yra priskirtini ribojamos skleisti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios viešosios informacijos kategorijai. Todėl nepilnamečiams turi būti ribojami ne tik įprastiniai keiksmažodžiai, bet ir bendrai – nešvanki kalba.
6 klausimas. Kada ir kokius nepilnamečių asmens duomenis draudžiama skleisti visuomenės informavimo priemonėse?
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas besąlygiškas draudimas visuomenės informavimo priemonėse skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis:
1) kai siejant su nusikalstama veika ar kitais teisės pažeidimais skelbiami nuo teisėsaugos institucijų ar teismo nesislapstančio įtariamojo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo, nuteistojo ar nuo nusikalstamos veikos arba kitų teisės pažeidimų nukentėjusio nepilnamečio (aukos) asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę;
2) kai skelbiami save sužalojusio ar mėginusio tai padaryti, nusižudžiusio ar mėginusio nusižudyti nepilnamečio asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę;
3) kuria, pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai;
4) kai piktnaudžiaujant nepilnamečių pasitikėjimu ir nepatyrimu, neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiamos nepilnamečių nuomonės ir vertinimai;
5) kai neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiamos nepilnamečių nuotraukos ar filmuota medžiaga apie juos, jei pagal tai galima nustatyti jo asmens tapatybę.
7 klausimas. Ar trumpąja žinute (SMS) asmeniui siunčiama alkoholio reklama nepažeidžia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo?
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas taikomas tik viešajai informacijai. SMS žinute asmeniui siunčiama informacija nėra laikytina viešąja informacija. Kita vertus, reklaminio turinio žinučių siuntimui ar atitinkamų produktų reklamai gali būti taikomos ir kitų įstatymų nuostatos.
8 klausimas. Kada ir kokia tvarka galima reklamuoti prekes ir paslaugas suaugusiems?
Apribojimai, nustatyti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos skleidimui taikomi ir reklamai. Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją draudžiama tiesiogiai skleisti nepilnamečiams – jiems siūlyti, perleisti ar kitaip leisti asmeniškai ja naudotis. Tokia viešoji informacija gali būti skelbiama tik (1) vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, (2) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba (3) kai naudojant technines priemones yra sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams. Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1121 patvirtintas Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašas.
Be to, prekių ir paslaugų, skirtų asmenims nuo 18 metų (taip pat nuo 14 metų ir nuo 7 metų) pristatymas ir reklama negali būti transliuojami programų dalyse, skirtose jaunesniems nei pristatomų ar reklamuojamų prekių ir paslaugų žiūrovams. Tai reiškia, kad produkto ar prekės, kurie skirti suaugusiems, reklama, nepaisant šioje reklamoje pateikiamos informacijos turinio, gali būti transliuojama tik nuo 23 val. iki 6 val.
9 klausimas. Ar galima skelbti pažinčių svetainės nuorodą visuomenės informavimo priemonėse?
Jeigu pažinčių svetainės nuorodoje (jos reklamoje) nėra neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos, tokios informacijos sklaida nėra draudžiama ar ribojama pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingų prekių ar produktų reklamos reikalavimus gali nustatyti ir kiti įstatymai.
10 klausimas. Kas atsakingas už nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio parodose, koncertuose, spektakliuose, kituose viešuose renginiuose?
Už Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą be žurnalistų etikos inspektoriaus pagal savo kompetenciją taip pat yra atsakingos ir kitos institucijos, numatytos šio įstatymo 9 straipsnio 7 punkte: Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Kultūros ministerija, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, savivaldybių vykdomosios institucijos, Ryšių reguliavimo tarnyba, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktų, reguliuojančių atsakingų institucijų teises ir pareigas, nuostatos, siekiant nepilnamečių apsaugos tikslų viešųjų renginių metu, nėra konkrečios.
Viešųjų renginių priežiūros srityje konkrečiausius administracinius įgaliojimus šiuo metu turi Kultūros ministerijos bei vidaus reikalų, policijos pareigūnai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1887 str. 2 d. nustatytus masinių renginių pažeidimus nagrinėja policijos pareigūnai – ATPK 225 str. 2 d. 1 p.; pagal ATPK 214 str. 1 d. protokolus dėl kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo rodymo, tiražavimo ar platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo tvarkos pažeidimų surašo Kultūros ministerijos, vidaus reikalų ir policijos pareigūnai – ATPK 2591 str. 1 d. 1 p. pirmoji ir šeštoji pastraipos).
11 klausimas. Ar pateisinamas smurtinio pobūdžio informacijos ir vaiko atvaizdo panaudojimas socialinėje reklamoje?
Visuomenės informavimo įstatyme numatyta bendroji taisyklė, jog naudoti vaikų fotografijas, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose yra draudžiama. Todėl ir socialinėje reklamoje toks vaiko atvaizdo panaudojimas gali būti draudžiamas.
12 klausimas. Kas atsakingas už neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos (smurtinio, erotinio pobūdžio) skleidimą internete?
Atsakomybė už neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios viešosios informacijos skleidimą informacinės visuomenės informavimo priemonėje (t. y. interneto tinklalapyje ar svetainėje), nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pirmiausia tenka informacinės visuomenės informavimo priemonės (interneto tinklalapio ar svetainės) valdytojui. Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytais atvejais tokia atsakomybė gali kilti ir interneto prieigos paslaugos teikėjui, kai jam žinoma apie tokios informacijos viešą prieigą ir jis nesiima priemonių šią prieigą pašalinti.
13 klausimas. Kas prižiūri, ar vaikams skirtuose filmuose (tarp jų ir animaciniuose), knygose, interneto kavinėse, kompiuteriniuose žaidimuose nėra draudžiamos ar ribojamos informacijos?
Jei nepilnamečiams žalinga informacija, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (tinkamai nepaženklinus, netinkamu laiku, neįdiegus techninių priemonių, ribojančių prieigą nepilnamečiams) paskelbta radijo ir televizijos programose – įgaliojimai veikti nustatant pažeidimą ir taikyti administracinio poveikio priemones yra suteikti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai; jei kompiuteriniuose žaidimuose – Ryšių reguliavimo tarnybai; jei prieigos prie viešųjų kompiuterių tinklų (interneto) vietose - vidaus reikalų ir policijos pareigūnams; kitose visuomenės informavimo srityse – žurnalistų etikos inspektoriui.
Viešosios informacijos rengėjams, skleidėjams, jų dalyviams, žurnalistams ir kitiems už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingiems asmenims prieš ketinant viešai skleisti informaciją (pvz.: ketinant išleisti knygą, rodyti animacinį filmą televizijos programoje ir pan.) kyla pareiga nustatyti, ar ši informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos kategorijai, vadovaujantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-21 punktuose išvardytais kriterijais. Nustačius, kad informacija atitinka bent vieną iš šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-21 punktuose išvardytų kriterijų, prieš ją viešai skelbiant ar kitaip skleidžiant, privaloma tokią informaciją klasifikuoti ir atitinkamai pažymėti, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų – indeksų bei įspėjamųjų užrašų.
Jeigu viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, jų dalyviai, žurnalistai ir kiti už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingi asmenys negali savarankiškai nustatyti, ar ketinama rengti ir (ar) skleisti informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos kategorijai, jie gali kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių ir prašyti, kad jis pateiktų savo rekomendacijas dėl konkrečios jų ketinamos rengti ir (ar) skleisti viešosios informacijos priskyrimo neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai, jos žymėjimo ir taikytinų skleidimo apribojimų. Šiuo tikslu prie inspektoriaus veikia nepriekaištingos reputacijos, specialių žinių turinčių ekspertų grupė, kuri vertina viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams.
14 klausimas. Ar informacijai apie azartinius lošimus (pvz., sportinį pokerį) taikytinas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas?
Taip, jei tai yra viešoji informacija. Be to, viešoji informacija, skatinanti lošti, raginanti, siūlanti dalyvauti azartiniuose lošimuose ir kituose žaidimuose, kuriuose sudaromas lengvo laimėjimo įspūdis, priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai ir tokią informaciją draudžiama tiesiogiai (be apribojimų) skleisti nepilnamečiams. Ar skelbiama informacija apie azartinius lošimus daro neigiamą poveikį nepilnamečiams, nustato prie žurnalistų etikos inspektoriaus veikianti ekspertų grupė.
15 klausimas. Kas yra „sekstingas“? Kur kreiptis nepilnamečių sekstingo atveju? Ar tai laikytina nusikaltimu?
„Sekstingas“ (angl. „sexting“) sudurtinis žodis, kilęs nuo anglų kalbos žodžių „sex“ (lytis, lytinis gyvenimas) ir „text“ (tekstas) – elektroninio ryšio priemonėmis siunčiamos žinutės ir (ar) nuotraukos su paslėpta seksualine, dviprasmiška mintimi ar intymiu turiniu. Labiausiai sekstingas paplitęs paauglių tarpe. Tarptautinis tyrimas „EU Kids Online“ jau 2011 m. parodė, kad 4 proc. 9–16 metų amžiaus Lietuvos vaikų siuntė, o kas penktas tokio amžiaus vaikas yra gavęs seksualinio turinio vaizdų ar žinučių. Pažymėtina tai, kad tokiai informacijai plačiai pasklidus po internetą, ji tampa sunkiai kontroliuojama, todėl didėja patyčių ir kitų pažeminimų rizika. Neretai sekstingas tampa nepilnamečių išnaudojimo ar įtraukimo į pornografiją, taip pat keršto prieš juos priemone. Todėl sekstingas, priklausomai nuo tyrimo metu surinktų įrodymų, gali būti traktuojamas ir kaip nusikalstama veika.
16 klausimas. Ar Lietuvoje galima teikti seksualines paslaugas internetu? Ar tam reikalingos licencijos?
Lietuvos Respublikoje draudžiama teikti seksualines paslaugas, taip pat jas reklamuoti. Už tokią veiklą gali būti taikoma ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1821 bei 2148 straipsniuose numatyta administracinė atsakomybė.
17 klausimas. Ar galima viešai skelbti vaiko (nepilnamečio) nuotrauką?
Lietuvos Respublikos įstatymai numato ypatingą vaiko (nepilnamečio) teisės į atvaizdą apsaugą: Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas (6 str. 5 p.) besąlygiškai, t. y. net ir esant vaiko ar jo įstatyminių atstovų sutikimui, draudžia skelbti nepilnamečio nuotrauką neigiamų socialinių reiškinių kontekste, jei iš paskelbtos informacijos galima atpažinti nepilnametį; tuo tarpu Visuomenės informavimo įstatymas (13 str. 1 d. 5 p.) draudžia nepilnamečio nuotrauką skelbti ne tik esant neigiamam socialiniam reiškinių kontekstui, bet ir bet kuriuo kitu atveju, kai nėra vaiko ir bent vieno iš jo tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimo.
18 klausimas. Ar Latvijoje, Estijoje kitose Lietuvos kaimyninėse valstybėse veikia nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio užtikrinantis įstatymas?
Estijoje ir Latvijoje specialaus įstatymo, užtikrinančio nepilnamečių apsaugą nuo žalingos viešosios informacijos, nėra, nepilnamečių apsaugą jose reglamentuoja bendrojo pobūdžio įstatymai ir teisės aktai. Specialieji nepilnamečių apsaugą visuomenės informavimo srityje užtikrinantys įstatymai yra priimti Moldovoje [2013], taip pat toks įstatymas veikia Rusijoje [2010].
19 klausimas. Ar neigiamų socialinių reiškinių kontekste nepilnamečio tėvo / motinos vardo, pavardės, atvaizdo paskelbimas gali būti laikomi pakankamais duomenimis atskleisti nepilnamečio tapatybę?
Tokios informacijos atskleidimas gali būti pakankamas, kad iš jos būtų galima atpažinti šeimoje augančius nepilnamečius asmenis, ir juos susieti su aprašomais neigiamais socialiniais reiškiniais. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas draudžia skleisti duomenis, kurių visumos pakanka atpažinti nepilnametį. Nepilnamečio tėvų (pačių artimiausių giminaičių) rodymas, informacijos apie juos pateikimas laikytini papildomais duomenimis, kurių pagalba gali būti identifikuojamas ir pats nepilnametis. Todėl informuojant apie visuomenėje egzistuojančius neigiamus socialinius reiškinius, kuriuose figūruoja nepilnamečiai asmenys, nereikėtų skleisti ne tik nepilnamečio, bet ir jo tėvų duomenų, pirmiausia – atvaizdo ir pavardės (iš kurių lengviausia susieti nepilnametį su pateikiama informacija).