Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimas

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimas

DĖL TELEVIZIJOS PROGRAMOJE „ŽINIOS“ (INIT TV, 2018-09-26) IR PUBLIKACIJOJE „BRĘSTA DIDŽIULIS SKANDALAS: LIETUVAI TIEKIAMOS NEVALYTOS GRIPO VAKCINOS?“ (WWW.DELFI.LT, 2018-09-26) PASKELBTOS INFORMACIJOS                                                                           

2019 m. sausio 22 d. Nr. (SK-225) SPR–11

 

2018 m. spalio 5 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Pareiškėja) skundą dėl televizijos programoje „Žinios“ (INIT TV, 2018-09-26) (toliau – Programa) ir publikacijoje „Bręsta didžiulis skandalas: Lietuvai tiekiamos nevalytos gripo vakcinos?“ (www.delfi.lt, 2018-09-26) (toliau – Publikacija) paskleistos informacijos (toliau – Skundas).

Pareiškėja Skunde nurodė, kad paskelbtame vaizdo reportaže skleidžiamos tikrovės neatitinkančios žinios:
1.„<...> į Lietuvą pristatytos vakcinos yra tokios pat, kaip ir skiriamos trečiosioms pasaulio šalims – prastesnės ir mažiau efektyvios“;
2.„Europos šalyse dažniausiai naudojamos keturvalentės vakcinos, tačiau į Lietuvą vežamos trivalentės“;
3.„Pasak specialistų, pastarosios vakcinos – nevalytos ir tiekiamos tik trečiosioms pasaulio šalims“;
4.„Ligonių kasų atstovai paklausti, kodėl šalis vis dar perka atgyvenusias vakcinas, savo sprendimą galėjo paaiškinti tik mažesne kaina“.

Pareiškėja pažymi, jog visos sezoninio gripo vakcinos (tiek trivalentės, tiek keturvalentės) yra gaminamos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomenduojamą antigeninę sudėtį kiekvieniems metams, o jų efektyvumas ir saugumas patvirtinamas registracijos procedūrų metu. Pareiškėjos nupirkta gripo vakcina „Influvac“ yra registruota savitarpio pripažinimo procedūros būdu beveik visose Europos Sąjungos valstybėse. Kasmet yra atnaujinama sezoninės vakcinos nuo žmogaus gripo viruso štamo sudėtis. Paskutinis atnaujinimas buvo atliktas 2018 m. rugpjūtį, tad vakcina atitinka PSO rekomendacijas šiaurės pusrutuliui ir Europos Sąjungos nutarimą dėl 2018/2019 metų sezono.

Skunde nurodoma, kad paskelbta informacija kenkia Pareiškėjos reputacijai, bandant tendencingai suformuoti jos, kaip nepatikimos perkančiosios organizacijos, įvaizdį. Taip pat, anot Pareiškėjos, yra daromas spaudimas ateityje vykdyti pirkimo procedūras taip, kad pirkimo rezultatai būtų palankūs kitos, „švarios“, „neskirtos trečiosioms šalims“ vakcinos gamintojui.

Pareiškėja prašo žurnalistų etikos inspektoriaus įvertinti Programoje skelbiamą informaciją, įpareigoti UAB „Init“ paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius ir nutraukti reportažo transliavimą. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti UAB „Init“ kreiptis į UAB „Delfi“ ir reikalauti pašalinti reportažą.

Siekdamas objektyvaus ir visapusiško tyrimo, žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) UAB „Init“ ir UAB „Delfi“. Paaiškinimus žurnalistų etikos inspektoriui pateikė INIT TV Informacinės tarnybos vadovė Jurgita Barzdžiuvienė ir UAB „Delfi“ vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.

UAB „Init“ paaiškinimuose nurodė, jog Pareiškėjos Skunde pateikti argumentai nepagrįsti, nes reportažas buvo parengtas nepažeidžiant jokių žurnalistų etikos principų – žiūrovui pateikti abiejų pusių argumentai. Pareiškėjos atstovė vakcinos pirkimą motyvavo vieninteliu argumentu – mažesne kaina, ir jokių kitų priežasčių, dėl ko buvo pasirinktas toks variantas, nepateikė. Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuomone, jei Pareiškėja yra nepatenkinta savo darbuotojos komentaru, turėtų priekaištauti ne jį transliavusiai televizijai, o savo darbuotojai. Paaiškinimuose taip pat pabrėžiama, kad gavę nusiskundimą, geranoriškai iš karto pasiūlė Pareiškėjai pasinaudoti eteriu, kad Pareiškėja galėtų išsamiau paaiškinti nupirktosios vakcinos pasirinkimo motyvus, tačiau Pareiškėjos toks pasiūlymas nesudomino.

UAB „Init“ papildomai atkreipia dėmesį, jog siekdami pateikti savo žiūrovams kuo objektyvesnę ir visapusiškesnę informaciją, rengdama minėtą reportažą papildomai kreipėsi šiuo klausimu ir į vieną garsiausių šalies infektologų – prof. Alvydą Laiškonį – ir tą pačią dieną toje pačioje žinių laidoje ištransliavo ir jo, kaip specialisto, nuomonę rubrikoje „Dienos komentaras“.

UAB „Delfi“ paaiškinimuose nurodė, kad interneto portalas www.delfi.lt tik pakartojo anksčiau kitos visuomenės informavimo priemonės paskelbtą reportažą ir tinkamai nurodė, jog reportažas yra INIT TV, t. y. nurodytas informacijos šaltinis. Tokiomis aplinkybėmis taikoma Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata: „Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones“.

Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pabrėžia, kad ginčo reportažas grindžiamas Seimo nario, Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo pasisakymais. Iš viešai skelbiamos A. Matulo biografijos akivaizdu, jog jis turi aukštąjį medicininį išsilavinimą ir medicininio darbo patirtį, Seime dirba būtent Sveikatos reikalų komitete. Visa tai leidžia konstatuoti, kad Seimo nario A. Matulo pasisakymais sveikatos reikalų klausimais visuomenės informavimo priemonės pagrįstai gali pasitikėti. Anot viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), akivaizdu, jog A. Matulas daugiausia kalbėjo apie vakcinos kokybę, o Pareiškėjos atstovė daugiausia kalbėjo apie kiekybinius rodiklius. Abu sutarė, kad perkama pigiausia vakcina.

Paaiškinimuose pažymima, jog Pareiškėjos Skunde kažkodėl kalbama apie trivalentės vakcinos registraciją Europos Sąjungos šalyse, o ne apie jos pirkimą. Kadangi Pareiškėja neginčija, kad keturvalentė gripo vakcina yra modernesnė, kad kitos Europos Sąjungos šalys trivalentės gripo vakcinos neperka, laikytina, jog šias aplinkybes Pareiškėja pripažįsta. Taigi, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) teigimu, konstatuotina, kad ginčo reportaže paskleista teisinga informacija, jog Pareiškėja pasirinko ne modernesnę keturvalentę vakciną, o pigesnę trivalentę vakciną. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad vakcina pasirinkta pagal mažesnę kainą (o ne pagal kokybinius rodiklius). Savo Skunde Pareiškėja šių aplinkybių neginčija.

UAB „Delfi“ paaiškinimuose nurodo, jog teismų praktikoje įtvirtinta, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškreipti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį. Pareiškėja nenurodė, jog reportaže buvo sąmoningai nutylėta ar iškreipta kokia nors Pareiškėjos atstovės suteikta informacija.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, UAB „Delfi“ prašo Pareiškėjos skundą UAB „Delfi“ atžvilgiu pripažinti nepagrįstu.

Siekdamas objektyvaus ir visapusiško tyrimo, vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 2 dalies 3 punktu, žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi su prašymu į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas suteikti informaciją, patvirtinančią ar paneigiančią ginčijamus teiginius, bei esant galimybei atsakyti į užduotus klausimus. Gautame atsakyme pateikta informacija apie trivalentės vakcinos kokybę ir aplinkybes, turėjusias reikšmės pasirinkimui perkant konkrečią vakciną.

Išnagrinėjęs Pareiškėjos skundą, atlikęs tyrimą VIĮ nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinęs Skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorius

 

n u s t a t ė:

Pareiškėja kreipėsi dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistos tikrovės neatitinkančios, dalykinei reputacijai kenkiančios informacijos.

Pažymėtina, jog ginčijama informacija buvo paskelbta UAB „Init“ programoje „Žinios“. Po šio paskelbimo ginčijamą reportažą paskelbė UAB „Delfi“ interneto tinklalapyje www.delfi.lt bei nurodė pirminį informacijos šaltinį – INIT TV. Vadovaujantis VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones, UAB „Delfi“ redakcinė atsakomybė netaikoma. Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.

Teisiniam ginčo vertinimui svarbu atkreipti dėmesį į Pareiškėjos statusą. Pažymėtina, kad Pareiškėja yra biudžetinė įstaiga. Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Atsižvelgiant į pateiktą įstatymo nuostatą, Pareiškėja laikytina viešuoju asmeniu.

LVAT formuojamoje teismų praktikoje yra nurodęs, kad viešasis asmuo (taip pat ir viešasis juridinis asmuo), nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos, garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina. Tai reiškia, jog viešasis asmuo turėtų būti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiškiamai kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus.

Vis dėlto pabrėžtina, kad teisė skleisti informaciją ir reikšti savo nuomonę nėra absoliuti, o viešajam asmeniui taip pat yra prieinama neturtinių teisių gynyba nuo nesąžiningo jų sumenkinimo, paskelbiant difamacinius teiginius. Priešingu atveju visuomenės informavimo priemonės įgytų neribotą galimybę apie viešąjį asmenį skleisti informaciją, kuri sąmoningai iškreipia tiesą, menkina jo įvaizdį visuomenės akyse.

Pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės žinių paskleidimo. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas yra siejamas ne tik su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ir nuomonių, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, kurie gali turėti įtakos viešai nuomonei apie asmenį. Pastaruoju atveju turi būti nustatyta, jog subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, paskleisti nesąžiningai.

Pagal VIĮ 2 straipsnio 89 dalį žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; pagal šio straipsnio 36 dalį nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Atsižvelgiant į tai, kad žiniai ir nuomonei taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, visų pirma būtina nustatyti, skelbiama žinia, ar nuomonė. Pažymėtina, kad ginčijami teiginiai yra kategoriški, be abejonių ar svarstymų, teiginiams gali būti pritaikytas tiesos kriterijus, t. y. jų teisingumą galima patikrinti objektyviais duomenimis. Taigi visi ginčijami teiginiai laikytini žiniomis.

Žinių skleidimo atveju jos turi atitikti VIĮ keliamus reikalavimus. VIĮ nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (3 straipsnio 3 dalis); draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą (19 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad 19 straipsnio 2 dalyje kalbama apie žmogaus, t. y. fizinio, o ne apie juridinio asmens teises ir jų apsaugą. Be to, LVAT yra išaiškinęs, jog VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti pripažintas tik tada, kai yra keletas faktinių aplinkybių. Visų pirma, turi būti nustatytas pažeistas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Antra, tokio pobūdžio dezinformacija ir informacija turi būti nukreipta ne į ką kitą, o į fizinį asmenį, nes garbė ir orumas, kaip socialinės vertybės, betarpiškai susietos su fiziniu asmeniu, o ne su juridiniu asmeniu (LVAT 2013-03-20 nutartis byloje Nr. A556-600/2013). Dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, pažymėtina, kad ji kaip įtvirtinanti dalį iš pagrindinių visuomenės informavimo principų (tai nurodyta šio straipsnio pavadinime), kuriais turi vadovautis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai, vertintina, kaip šiems asmenims taikytina visoje jų veikloje, tiek susijusioje su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis (LVAT 2014-01-06 nutartis byloje Nr. A525-2002-13). Taigi šiuo atveju Pareiškėjos dalykinės reputacijos pažeidimas nagrinėjamas tik VIĮ 3 straipsnio 3 dalies kontekste.

Vertinant, ar teiginiai atitinka tikrovę, pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodoma, kad neatitiktis tikrovei reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleistos žinios neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2012-05-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-222/2012).

Teiginiuose „<...> į Lietuvą pristatytos vakcinos yra tokios pat, kaip ir skiriamos trečiosioms pasaulio šalims – prastesnės ir mažiau efektyvios“, „Pasak specialistų, pastarosios vakcinos – nevalytos ir tiekiamos tik trečiosioms pasaulio šalims“ kategoriškai nurodoma, jog Pareiškėjos nupirktos gripo vakcinos skiriamos tik trečiosioms pasaulio šalims, yra prastesnės, mažiau efektyvios, nevalytos. Pažymėtina, kad nei paaiškinimuose, nei skelbiamame reportaže viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nenurodė, kokiu pagrindu remiantis teigia, jog šios vakcinos skiriamos tik trečiosioms pasaulio šalims. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ginčijamame reportaže kalbintas specialistas prof. A. Laiškonis, tiek Sveikatos apsaugos ministerija žurnalistų etikos inspektoriui siųstame rašte nurodė, jog PSO 2018-2019 m. gripo sezonui rekomendavo tiek trivalentę, tiek keturvalentę gripo vakciną. Oficialioje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ataskaitoje „Seasonal influenza vaccination and antiviral use in EU/EEA Member States“ įvertinus Europos Sąjungos šalių narių duomenis pateikiama informacija, jog populiariausia vakcina 2017-2018 metais buvo trivalentė, kuri buvo naudojama 27 iš 30 Europos Sąjungos/ Europos ekonominės erdvės šalių, išskyrus Estiją ir Vengriją. 13 šalių kartu naudojo ir keturvalentę vakciną. Atsižvelgus į Europos Sąjungos institucijos skelbiamą informaciją akivaizdu, jog trivalentės sezoninio gripo vakcinos tiekiamos beveik visoms Europos Sąjungos šalims. Taigi teiginių dalys, kad šios vakcinos tiekiamos tik trečiosioms pasaulio šalims, neatitinka tikrovės. Tokios informacijos skleidimas nesuderinamas su VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Vertinant teiginio dalį, kurioje nurodoma, jog Pareiškėjos nupirktos gripo vakcinos, pasak specialistų, yra nevalytos, atkreiptinas dėmesys, jog nei ginčo reportaže kalbintas Seimo narys A. Matulas, nei prof. A. Laiškonis neteigė, kad minėtos vakcinos yra nevalytos. Sveikatos apsaugos ministerijos suteiktoje informacijoje pabrėžiama, jog visos sezoninio gripo vakcinos gaminamos pagal PSO rekomenduojamą antigeninę sudėtį kiekvieniems metams, jų saugumas yra patvirtintas registracijos procedūrų metu. Sveikatos apsaugos ministerija akcentuoja, kad bet kokie teiginiai, jog Lietuvai nupirktos vakcinos yra nevalytos ar nekokybiškos, yra klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių oficialių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog nupirktos vakcinos yra nevalytos, be to, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepateikė jokios objektyvios informacijos, kuri patvirtintų ginčijamo teiginio teisingumą, konstatuojama, kad teiginio dalis neatitinka tikrovės. Taigi viešosios informacijos rengėjas skleidėjas nesilaikė pareigos informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai (VIĮ 3 straipsnio 3 dalis).

Pasisakant dėl teiginio dalių, kuriose teigiama, jog nupirktos vakcinos yra prastesnės ir mažiau efektyvios, atkreiptinas dėmesys, kad šios teiginio dalys nėra suprantamos vienareikšmiškai. Reportaže prof. A. Laiškonis išsakė komentarus, jog trivalentės vakcinos yra 40 – 50 proc. efektyvumo, o keturvalentės 70 – 80 proc. Vis dėlto būtina pažymėti, kad kalbama ne tik apie konkrečios vakcinos efektyvumą konkrečiam gripo atvejui, bet ir apie efektyvumą įvairių gripo rūšių atveju. Atkreiptinas dėmesys, jog trivalentėje gripo vakcinos sudėtyje yra trys antigenai – dviejų A tipo potipių padermių bei vieno B tipo padermė. Į keturvalentės vakcinos sudėtį įdedamas papildomas B tipo padermės antigenas. Taigi šiuo atveju atsižvelgus į vakcinų sudėtį efektyvesnė vakcina apsaugai nuo gripo, kurį sukelia du gripo A viruso potipiai ir du gripo B viruso potipiai, yra keturvalentė vakcina. Tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad trivalentė vakcina neefektyvi siekiant apsaugos nuo gripo, kurį sukelia du gripo A viruso potipiai ir vienas gripo B viruso potipis. Šiuo atveju ginčijamame reportaže aiškiai neatskleidus, jog nupirktos trivalentės vakcinos yra mažiau efektyvios tik lyginant jų veiksmingumą prieš skirtingas gripo rūšis, ir tokiu būdu dviprasmiškai nurodant, kad šios vakcinos mažiau veiksmingos visais atvejais, laikytina, jog skelbiama informacija yra netiksli.

Ginčijamo teiginio „Ligonių kasų atstovai paklausti, kodėl šalis vis dar perka atgyvenusias vakcinas, savo sprendimą galėjo paaiškinti tik mažesne kaina“ pagrįstumą būtina vertinti atsižvelgiant į reportaže pateiktą Pareiškėjos atstovės komentarą. Pareiškėjos atstovė L. Reinartienė nurodė, kad PSO rekomenduoja tiek trivalentę, tiek keturvalentę vakciną, o trivalentės kaina buvo mažesnė. Pažymėtina, jog viešajame pirkime buvo pateikti pasiūlymai tiek trivalentės, tiek keturvalentės vakcinos įsigijimui. Sveikatos apsaugos ministerija savo atsakyme žurnalistų etikos inspektoriui taip pat nurodė, kad ekonomiškai naudingiausiu buvo pripažintas trivalentę vakciną pasiūliusio tiekėjo pasiūlymas. Šiuo atveju nėra pagrindo kitaip traktuoti Pareiškėjos komentarą, kaip tik patvirtinimą, jog vakcina buvo pasirinkta atsižvelgus į kainą. Šiuo atveju VIĮ nuostatos pažeistos nebuvo.

Vertinant teiginio „Europos šalyse dažniausiai naudojamos keturvalentės vakcinos, tačiau į Lietuvą vežamos trivalentės“ teisingumą atsižvelgtina į minėtą Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ataskaitą. Kaip nurodyta aukščiau, šioje ataskaitoje pateikta informacija, jog populiariausia vakcina 2017-2018 metais buvo trivalentė, kuri buvo naudojama 27 iš 30 Europos Sąjungos/ Europos ekonominės erdvės šalių, išskyrus Estiją ir Vengriją. Pažymėtina, kad keturvalentė vakcina patvirtinta dar 2012 metais, bet 2017-2018 metų sezonu vis dar populiariausia buvo trivalentė. Todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog Europos šalyse dažniausiai naudojamos keturvalentės vakcinos. Šiuo atveju ginčijamas teiginys laikytinas netiksliu.

Nustatant, ar skelbiama informacija nebuvo pakenkta Pareiškėjos dalykinei reputacijai, atsižvelgtina į Pareiškėjos statusą ir paskelbtos informacijos pobūdį. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LAT praktikoje akcentuojamas dėsningas juridinio asmens veiklos pobūdžio bei visuomeninio reikšmingumo ryšys su jo reputacijos gynimo bei leistinos kritikos ribomis: viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju (LAT 2005-11-07 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-541/2005). Kaip jau minėta, Pareiškėja yra viešasis asmuo, todėl turi pakęsti ir toleruoti jos atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią, informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) pažeidimas (LAT 2006-10-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-507/2006). Taip pat pabrėžtina, kad ginčijamuose teiginiuose neteigiama apie Pareiškėjos padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, todėl skelbiamos žinios nelaikytinos žeminančio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reportaže nagrinėjama viešą interesą turinti informacija. Įvertinus šias aplinkybes, Pareiškėjos dalykinės reputacijos sumenkinimas nenustatytinas.

Apibendrinant akcentuotina, kad nors skelbiama informacija nebuvo sumenkinta Pareiškėjos dalykinė reputacija, skelbiama informacija turi viešąjį interesą, o žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją bei hiperbolizavimą (EŽTT 2005-02-15 sprendimas byloje Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę), vis dėlto viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paskleidė neteisingą, netikslią informaciją ir tokiu būdu pažeidė pagrindinius visuomenės informavimo principus (VIĮ 3 straipsnio 3 dalis).

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 3 dalies 1 punktu, žurnalistų etikos inspektorius

 

n u s p r e n d ė:
1. P r i p a ž i n t i pareiškėjos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skundą dėl televizijos programoje „Žinios“ (INIT TV, 2018-09-26) ir publikacijoje „Bręsta didžiulis skandalas: Lietuvai tiekiamos nevalytos gripo vakcinos?“ (www.delfi.lt, 2018-09-26) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu.
2. Į s p ė t i viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Init“ dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant programą „Žinios“ (INIT TV, 2018-09-26).
3. I š s i ų s t i sprendimą pareiškėjai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB „Init“ ir UAB „Delfi“.