Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: žurnalistų etikos inspektorius neatlieka abstraktaus privataus gyvenimo aplinkybių tyrimo ir tik konkretaus asmens nurodytos jo privataus gyvenimo aplinkybės gali būti tyrimo objektu.
2019 m. gegužės 15 d. neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – Teismas) nutarė pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą 2017 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – inspektorius) sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Teismas pažymėjo, kad administracinio ginčo byloje inspektoriaus sprendimo turinys nustato jo nagrinėjimo ribas, o Teismas, atlikdamas administravimo subjekto veiklos teisminę kontrolę, privalo pateikto pareiškėjo skundo ribose patikrinti skundžiamą administracinį aktą, jo teisėtumą bei pagrįstumą ta apimtimi, kurios reikalauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Nutartyje nurodoma, kad pareiškėjas teikdamas skundą inspektoriui nepatvirtino paviešintų dokumentų autentiškumo, t. y. jog jie priklauso būtent pareiškėjui, todėl akivaizdu, jog jie nėra susiję su pareiškėjo privatumu.
Nutartyje nurodoma, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodytą privataus gyvenimo sąvoką, inspektoriaus kompetencijai priskirta tirti konkretaus asmens teisės į privatų gyvenimą pažeidimą, o pagal šią normą inspektorius neatlieka abstraktaus tyrimo ir tik konkretaus asmens nurodytos jo privataus gyvenimo aplinkybės gali būti tyrimo objektu. Todėl Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui nepatvirtinus paskelbtų dokumentų autentiškumo, inspektorius, atsisakydamas tirti pareiškėjo teisės į privatų gyvenimą pažeidimą, veikė savo kompetencijos ribose ir priėmė sprendimą atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
|