VIEŠAS PRANEŠIMAS APIE LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO NUTARTĮ (2021-09-16)

VIEŠAS PRANEŠIMAS  APIE LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO NUTARTĮ (2021-09-16)

2021 m. rugsėjo 8 d. neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nutarė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti ir 2020 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, kuriuo žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

LVAT nutartyje visų pirma pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas, taip pat asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą, inter alia tinkamą teismo procesą (žr., pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją teisinių santykių subjektai yra įpareigoti elgtis sąžiningai, nepažeisdami teisės. Jie turi pareigą patys stengtis sužinoti, ko iš jų reikalauja teisė. To reikalauja bendrasis teisės principas bona fides, neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo. Akcentuota, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas visada tvirtino teisės būti išklausytam svarbą ir jos labai plačią apimtį Sąjungos teisės sistemoje, pripažindamas, kad ši teisė turi būti taikoma per bet kurią procedūrą, kai gali būti priimtas nepalankus sprendimas (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo M., C-277/11, EU:C:2012:744). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui proceso metu buvo užtikrinta teisė būti išklausytam.

Svarbu pažymėti, kad LVAT teisėjų kolegija nutartyje sutiko su pirmosios teismo instancijos sprendimu, kad trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) paskleista kritiška nuomonė pareiškėjo kaip Seimo nario atžvilgiu siejama jo padėjėjų, dirbusių Seimo nario politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojomis, tarnyboje padarytų pažeidimų kontekste, esant teisėtam visuomenės interesui apie tai žinoti, atitinkamai nenustatyta ir pagrindo tokią nuomonę, kaip ir pareikštą abejonę dėl pareiškėjo negalios, pripažinti kaip žeidžiančią pareiškėjo garbę ir orumą, pakenkusią šio asmens reputacijai. Teisėjų kolegija nutartyje svarbia aplinkybe laikė ir tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, skelbęs įrašus, iš anksto suteikdavo atsakymo teisę pareiškėjui, kuria pastarasis nesinaudojo.

LVAT savo nutartyje taip pat pasisakė, kokios nagrinėjamu atveju senaties terminų skaičiavimo taisyklės turi būti taikomos. Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl senaties taikymo skaičiavimo taisyklių netinkamo taikymo, pažymėdama, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoms publikacijoms, įrašams galiojo 2 metų senaties terminas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Visuomenės informavimo įstatyme nėra įtvirtintas skundo padavimo senaties terminas, todėl tyrimuose vadovaujamasi teismų suformuota praktika analogiškose bylose. Artimiausioje ateityje Žurnalistų etikos inspektorės numatoma iniciatyva siūlyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas dėl šios teisinės spragos užpildymo.