SPRENDIMAS DĖL PUBLIKACIJOSE „ĮTARIAMŲ „KGB BENDRADARBIŲ SĄRAŠAS“ („RESPUBLIKA“, 2018-03-03, 2018-03-10) PASKELBTOS INFORMACIJOS

SPRENDIMAS DĖL PUBLIKACIJOSE „ĮTARIAMŲ „KGB BENDRADARBIŲ SĄRAŠAS“ („RESPUBLIKA“, 2018-03-03,...

 2018 m. kovo 21 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje gautas pareiškėjų Alfredos Gudienės, Rasos Penelienės, Jurgitos Morkūnienės (buvusi Vitkauskienė) (toliau – Pareiškėjos) skundas (toliau – Skundas), kuriame nurodoma, kad laikraštyje „Respublika“ 2018 m. kovo 3 – 9 d. ir kovo 10 – 16 publikacijose „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ (toliau – Publikacijos) paskelbta Pareiškėjų garbę ir orumą žeminanti informacija.

Skunde Pareiškėjos nurodo, kad neatitinka tikrovės, jų garbę ir orumą žeidžia teiginys faktas, jog jų vardai ir pavardės įtrauktos į įtariamų „KGB bendradarbių sąrašą“. Skunde nurodo, kad „Šiaurės rytai“ redakcijos darbuotojos (Pareiškėjos) niekada nebendradarbiavo su KGB. Atsižvelgiant į Skunde nurodytas aplinkybes Pareiškėjos žurnalistų etikos inspektoriaus prašo ištirti paskelbtų faktų atitikimą tikrovei; išsiaiškinti, ar tai nepažeidė Pareiškėjų garbės ir orumo; įvertinti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veiką.

Tiriant Pareiškėjų Skundą, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 50 straipsnio 2 dalies 2 punktu, raštu buvo kreiptasi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Respublikos“ leidiniai “, prašant pateikti poziciją dėl Pareiškėjų Skundo argumentų.

Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) UAB „Respublikos“ leidiniai“ atstovė Diana Veleckienė pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad jiems nežinomi motyvai, kodėl Pareiškėjos paskelbtus vardus ir pavardes, kurios sutampa su Pareiškėjų, prisiskyrė sau. Paaiškinimuose nurodoma, kad Publikacijose nėra jokių papildomų duomenų, kurie leistų identifikuoti konkretų asmenį, juolab nėra paskelbta, kur tie asmenys dirba. Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) manymu, Skundas galimai yra surašytas dėl savireklamos ir papildomo žinomumo, kuris būtų įmanomas jei byla būtų nagrinėjama teisme, o tokia išvada daroma remiantis tuo, kad laikraštis „Šiaurės rytai“ yra „Respublikos“ grupei priklausančio rajono laikraščio „Biržiečių žodis“ konkurentas.

Išnagrinėjęs Pareiškėjų Skundą VIĮ nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorius

nustatė:

Pareiškėjos skundžiasi dėl visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos garbę ir orumą pažeidžiančios informacijos (VIĮ 19 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad asmeninės neturtinės vertybės yra ginamos, kai nustatomi teisiškai reikšmingi faktai, kurie yra būtini ginčo teisinį santykį reglamentuojančioms materialiosios teisės normoms taikyti. Kitaip tariant, asmens garbė ir orumas visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie asmenį (pareiškėją); 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas skleidžiant nuomonę ir žinias yra skirtingas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju skleidžiamos žinios, ar nuomonė. Žinia yra faktų arba tikrų (teisingų) duomenų skelbimas (VIĮ 2 straipsnio 88 dalis). Tuo metu nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 straipsnio 36 dalis).

Šiuo atveju, nors Pareiškėjos neįvardina konkrečių teiginių, tačiau įvertinus visą Publikacijos paskelbimo kontekstą bei Skunde nurodytas aplinkybes galima išskirti šiuos teiginius: „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ <...> Gudienė Alfreda, <...>“ („Respublika“, 2018-03-03), „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ <...> Penelienė Rasa, <...> Vitkauskienė Jurgita <...>“ („Respublika“, 2018-03-10), kurie ir bus vertinami.

Siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp saviraiškos laisvės ir Pareiškėjų teisių būtina nustatyti, ar jos yra viešieji asmenys. Pažymėtina, kad viešojo asmens sąvoka yra pateikta VIĮ 2 straipsnio 77 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, jog Pareiškėjos atitinka VIĮ numatytus reikalavimus viešiesiems asmenims, todėl jos yra privatūs asmenys, kurių atžvilgiu taikomos siauresnės kritikos ribos.

Teiginiuose „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ <...> Gudienė Alfreda, <...>“, „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ <...> Penelienė Rasa, <...> Vitkauskienė Jurgita <...>“ skelbiama konstatuojamojo pobūdžio informacija, jog Pareiškėjos įtariamos buvus KGB bendradarbėmis, šios informacijos atitiktį tikrovei galima patikrinti objektyviais duomenimis, todėl šiuo atveju skelbiamos žinios.

Žinių skleidimo atveju, jos turi atitikti VIĮ keliamus reikalavimus. VIĮ nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą (19 straipsnio 2 dalis).

Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nurodomos aplinkybės, jog skelbiamos žinios yra ne apie Pareiškėjas atmestinas. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, taikant Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį (saviraiškos laisvė), pažymėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog vienas esminių reikalavimų, susijusių su difamacija, yra tas, kad ji turi būti nukreipta į konkretų asmenį; turi egzistuoti objektyvus ryšys tarp ginčijamo teiginio ir asmens, pateikusio skundą dėl difamacijos; vien tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie publikacijos difamacinį pobūdį nėra pakankamas, nustatant, ar asmuo buvo paveiktas rašinio – turi egzistuoti dar kažkas, kas atitinkamos informacijos gavėją priverstų suprasti, kad teiginys „metė šešėlį“ ant asmens, besiskundžiančio dėl difamacijos, ar kad kritika buvo nukreipta prieš jį (EŽTT 2007-07-31 sprendimas byloje Dyuldin ir Kislov prieš Rusiją, Nr. 25968/02). Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, jog faktui, kad žinios yra apie pareiškėją, nustatyti reikšminga, ar pareiškėjas iš paskleistų žinių supranta, jog šios žinios liečia jo asmenį ir tuo pagrindu suvokia apie savo subjektinių teisių pažeidimą ir ar kiti asmenys iš paskleistų žinių supranta, kad paskleistos žinios yra apie pareiškėjo asmenį. Tokių asmenų, suprantančių, kad žinios yra apie pareiškėją, skaičius nėra svarbus, svarbu, kad subjektas, sužinojęs žinią, be pašalinio poveikio suvokia, jog paskleistoje žinioje nurodyti faktai yra apie pareiškėją (LAT 2002-01-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-189/2002). Šiuo atveju vertinant faktą, jog buvo paskelbti Pareiškėjų vardai ir pavardės (buvusi Jurgitos Morkūnienės pavardė) akivaizdu, jog Pareiškėjos gali suprasti, jog žinios yra skelbiamos apie jas, taip pat kiti asmenys gali jas identifikuoti. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja faktas, jog paskleistos žinios apie Pareiškėjas.

Pareiškėjos Skunde nurodo, kad jos su KGB nebendradarbiavo. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepateikia jokių duomenų, jog teiginiai „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ <...> Gudienė Alfreda, <...>“, „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ <...> Penelienė Rasa, <...> Vitkauskienė Jurgita <...>“ turi faktinio pagrindo, ar atitinka tikrovei. Nepateikęs jokių duomenų, įrodančių skelbiamų teiginių teisingumą, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi prisiimti visą atsakomybę už skelbiamą tikrovės neatitinkančią informaciją. Todėl šiuo atveju teiginyje skelbiama žinia, jog Pareiškėjos yra įtariamos buvus KGB bendradarbėmis, neatitinka tikrovės.

Atkreiptinas dėmesys, kad žinia apie netinkamą asmens elgesį yra žeminančio pobūdžio, kai kiekviename ginčo objektu esančiame teiginyje yra duomenys, kurie teisės, moralės ar kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu rodo esant nepriimtiną, netoleruotiną asmens elgesį ar jį vaizduoja kitokiu neigiamu aspektu  (LAT 2001-11-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-211/2001). Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje (1998 m. liepos 16 d. įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų darbinės veiklos). Todėl šiuo atveju įtarimai, kad Pareiškėjos bendradarbiavo su KGB yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio.

Apibendrinant minėtas aplinkybes konstatuotina, jog egzistuoja faktų visuma leidžianti ginti Pareiškėjų garbę ir orumą. Publikacijoje skelbdamas tikrovės neatitinkančią, žeminančio pobūdžio žinią apie Pareiškėjas viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) peržengė saviraiškos laisvės ribas bei pažeidė Pareiškėjų garbę ir orumą (VIĮ 19 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 punktu žurnalistų etikos inspektorius

nusprendė:

1. Pripažinti pareiškėjų Alfredos Gudienės, Rasos Penelienės, Jurgitos Morkūnienės (buvusi Vitkauskienė) skundą dėl publikacijose „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ („Respublika“ 2018-03-03, 2018-03-10) paskelbtos informacijos pagrįstu.

2. Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Respublikos“ leidiniai“ dėl 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

3. Išsiųsti sprendimą pareiškėjoms Alfredai Gudienei, Rasai Penelienei, Jurgitai Morkūnienei ir viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) UAB „Respublikos“ leidiniai“.

Inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.