Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: jeigu juridinis asmuo (įstaiga) yra viešasis asmuo arba teikia visuomenei viešąsias paslaugas, jo kritikos ribos yra platesnės nei kurio kito juridinio asmens

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: jeigu juridinis asmuo (įstaiga) yra viešasis asmuo...

2018 m. rugpjūčio 22 d. neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išsprendė ginčą tarp Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba), kilusį dėl 2016-08-24 sprendimo, priimto išnagrinėjus Migracijos departamento skundą dėl televizijos programoje „Patriotai“ paskelbtos informacijos.

 

LVAT pastebėjo, jog kiekvienas juridinis asmuo (tiek privatus, tiek viešasis) turi teisę ginti savo dalykinę reputaciją. Tokią teisę numato Visuomenės informavimo įstatymas, Civilinio kodekso 2.24 straipsnis. Vis dėlto, skiriasi privačių ir viešųjų asmenų garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimo ir kritikos apimtis, atitinkamai skiriasi jų santykis, kuomet kalbama apie privačius juridinius asmenis, viešuosius juridinius asmenis arba kai, nepaisant teisinės formos, šie asmenys teikia visuomenei viešąsias paslaugas. LVAT pažymėjo, jog ne tik viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), tačiau ir bet kuris kitas asmuo turi konstitucinę teisę kritikuoti tokią įstaigą ir (ar) jos veiklą, tačiau svarbu, ar neigiama nuomonė apie įstaigą formuojama turint pagrindą. Visuma aplinkybių lemia, ar neigiamas įstaigos vertinimas peržengia saviraiškos laisvės ribas ir pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ar ne.

 

Sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija.

 

LVAT konstatavo, kad teisinę reikšmę turinčios aplinkybės, jog Migracijos departamentas yra tik viena iš daugelio užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuojančių institucijų, o paskleista nuomonė yra apie įvairiose visuomenės informavimo priemonėse ilgą laiką kritikuotą užsieniečių apsigyvenimo Lietuvoje įteisinimo sistemą, galbūt stingančią skaidrumo ir teisėtumo, t. y. nuomonė paskleista tęsiant diskusiją visai visuomenei aktualiais klausimais, nenurodant konkrečių institucijų ar asmenų, o panaudotos vaizdinės priemonės: iškabos parodymas, žodžio „prieglobstis“ pavartojimas, nors ir yra tam tikri institucijos priklausymą kritikuojamai sistemai identifikuojantys požymiai, tačiau šie požymiai pernelyg menki tam, kad būtų pripažįstama, jog viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) informacijos skleidimo tikslas buvo kryptinga Migracijos departamento kritika, o ne kritika Lietuvos vykdomos galbūt netinkamos politikos, kaip sisteminio reiškinio, užsieniečių buvimo ir gyvenimo kontrolės srityje atžvilgiu.

 

LVAT pripažino pagrįstomis Tarnybos išvadas, jog ginčijamame sprendime nenustačius būtinojo fakto, kad paskelbta informacija yra būtent apie Migracijos departamentą, teisėtai nepripažintas jo dalykinės reputacijos pažeidimas.