1. Klausimas. Kaip skleisti informaciją apie savižudybes?
Nepateikti savižudybės kaip savaime suprantamo, kasdieninio fakto;
• Paaiškinti, kaip asmuo turėtų elgtis, kai jis atsiduria sudėtingoje situacijoje;
• Vengti romantiško savižudybės vaizdavimo;
• Netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo;
• Kiekvienu atveju stengtis šviesti visuomenę, griauti paplitusius klaidingus stereotipus apie savižudybę;
• Skelbiant tokią informaciją, pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems;
• Skelbiant tokią informaciją, ją tinkamai pažymėti ir skleisti;
• Neskelbti nusižudžiusių arba bandžiusių nusižudyti asmenų duomenų;
• Būtinai nurodyti esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.
Skelbiant informaciją apie savižudybes rekomenduojame įvertinti ir moralinį aspektą, gerbti į tokias situacijas patekusius artimuosius ir šeimos narius.
2. Klausimas. Ar galima atskleisti nusižudžiusio ar bandžiusio nusižudyti asmens duomenis?
Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkte numatyta: viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti. Išimtys netaikomos ir tuo atveju, jei įvykis susijęs su viešuoju asmeniu.
Tas pats reikalavimas taikomas ir nušviečiant nepilnamečių savižudybes – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme numatyta, kad draudžiama skelbti save sužalojusio ar mėginusio tai padaryti, nusižudžiusio ar mėginusio nusižudyti nepilnamečio asmens duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę. Pažymime, kad pastarajam draudimui irgi netaikomos jokios išimtys.