Ekspertinis vertinimas ir nepilnamečių apsauga

Žurnalistų etikos inspektorius kai kurias įstatymų nustatytas funkcijas atlieka pasitelkdamas ekspertus ir (ar) jų grupes.

Pirmoji ekspertų grupė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje sudaryta 2002 m. rugsėjo 18 d. įsigaliojus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui (Žin., 2002, Nr. 91-3890). Įstatyme numatyta, kad ši specialių žinių turinčių ekspertų grupė (iki 9 asmenų) vertina viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams ir teikia savo išvadas inspektoriui. Šios ekspertų grupės veiklos pobūdis - posėdžiai, kuriuose priimamos ekspertų išvados. Šiuo metu ekspertų grupėje yra 3 ekspertai.

Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Visuomenės informavimo įstatymui (Žin., 2006, Nr. 82-3254) prie žurnalistų etikos inspektoriaus buvo sudaryta dar viena grupė ekspertų, teikiančių išvadas dėl spaudos leidinių, audiovizualinių kūrinių, radijo ir televizijos programų ar laidų, interneto svetainių ar kitų visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms. Tais pačiais metais ekspertų grupių veiklai organizuoti ir išvadoms pateikti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje įsteigtas Viešosios informacijos ekspertizės skyrius (nuo 2015 metų – Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyrius).

Nuo 2010 m. sausio 1 d. žurnalistų etikos inspektoriui Visuomenės informavimo įstatymu pavesta dar viena funkcija, paremta ekspertų vertinimais (išvadomis) - nustatyti, ar viešąja informacija yra skatinama nesantaika dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Šiuo metu remiantis ekspertų išvadomis nustatomas: 1) viešosios informacijos poveikis nepilnamečiams (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 6 dalis); 2) informacijos erotinis, pornografinis ir (ar) smurtinis pobūdis (Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas); 3) informacijos, kuria skatinama nesantaika dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, pobūdis (Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tai reiškia, kad dalis žurnalistų etikos inspektoriui suteiktų funkcijų yra neįmanomos be ekspertinio viešosios informacijos turinio vertinimo, o be jo negalimi tolimesni informacijos skleidimo kontrolės veiksmai, įskaitant atsakomybės taikymą viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams).

 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje atliktos ekspertizės būtinos ikiteisminiuose tyrimuose, taip pat bylas nagrinėjant teisme tiek dėl pornografinės vaizdo ir garso produkcijos laikymo ir platinimo, dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, tiek dėl neapykantos skatinimo ar kurstymo.

Draudimas skatinti neapykantą ar kurstyti diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje.

Nesantaikos kurstymo viešojoje informacijoje  tyrimo apimtys  (2011-2022 m.)


Pornografinio turinio dalykų platinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnį.

Pornografinio turinio informacijos tyrimai (2010-2022 m.)


Nustatyta ribojama ir draudžiama informacija (2011-2022 m.)