Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 metų veiklos atasakaita

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 metų veiklos atasakaita

Ataskaitos pateikimo data sutampa su visą pasaulį apėmusiu iššūkiu, kai valstybei tenka kovoti su mirtina grėsme ir atrodytų, kad žmogaus teisių apsauga nėra pirmaeilis dalykas. Džiugina tai, kad žiniasklaida (taip pat ir socialinė medija) šios mirtinai pavojingos krizės akivaizdoje rodo sugebėjimą susitelkti kovoje ne tik su epidemiologinėmis grėsmėmis, bet ir su galimais žmogaus teisių pažeidimais. Tai puikus pavyzdys, dar kartą įrodantis, kad laisvas žodis ir informacijos laivė yra ypatingos svarbos vertybės, užtikrinančios demokratinės visuomenės klestėjimą ir plėtrą net baisiausių sukrėtimų akivaizdoje. Tačiau saviraiška turi ir savo kainą. Neseniai į Tarnybą kreipėsi vaikas. Jis socialinėje erdvėje, žalojamas ne rykšte, o žodžiu. Vaiko šauksmas verčia susimąstyti apie saviraiškos grimasas. Viešai skelbiant informaciją mums visiems svarbu neužmiršti, kad laisvas žodis tai vertybė, o ne šaltasis, bausti skirtas ginklas.

Bendra pasaulinė tendencija, kai faktiškai visas turinys nepamatuojamais šuoliais, o gal derėtų sakyti gigabaitais, keliasi į internetą, akivaizdžiai stebima ir mūsų šalyje. Ir šiandien galima drąsiai teigti, kad mes nė nenutuokiame kokiu pagreičiu ši transformacija vyksta. Nuolat atsiranda nauji socialiniai tinklai, kurių vartotojų kiekis viršija 500 mln. – pavyzdžiui, TikTok, ir visąlaik auga.

Skaičiuoju penktuosius savo kadencijos metus. Lygiai tiek beldžiau į Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės duris prašydama didinti Tarnybos asignavimus, kurie plečiantis funkcijoms nesikeitė jau dešimtmetį. Galbūt tai bausmė...? Didėjant skundų skaičiui ir nekintant Tarnybos finansavimui vadovui tenka nelengvas uždavinys: ne tik užtikrinti pagrindinių funkcijų vykdymą, bet ir išsaugoti darbuotojus. Tarnautojų nemotyvuoja bevaisės pastangos pasirūpinti tinkamu finansavimu. Nekintančių asignavimų rezultatas – prarasti išugdyti darbuotojai ir iššūkis užtikrinant dar 1996 metais įstatymų leidėjo pavestų uždavinių įgyvendinimą.

Per pastaruosius penkerius metus skundų skaičius išaugo beveik dvigubai. Penktus metus iš eilės didėjanti skundų skaičiaus kreivė ne tik nieko nestebina, bet ir sukuria nuolatinės skubos įtampą bei kelia pastovius profesinius iššūkius. 2019 metais pradėjome skinti antrųjų metų su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu vaisius: vis daugiau asmenų siekia ne garbės ir orumo, privatumo gynimo Tarnyboje, asmenims vis labiau rūpi duomenų apsauga – tai radikalus lūžis žmonių sąmonėje ginant neturtines teises.

Teikiu paskutinę savo kadencijos ataskaitą. Tarnyba – akivaizdus pavyzdys, kai su mažais asignavimais ir nepakankamais žmogiškaisiais resursais pasiekiama įspūdingų rezultatų. Dėkoju visai Tarnybos komandai už nuoširdų darbą ir už tai, kad viliojami lengvesnio duonos kąsnio nepasidavėte ir dirbate savo valstybei! Visą ataskaitos tekstą galima rasti čia.