Viešas pranešimas

Įvertinęs Eurikos Mastyės komentarą žurnalistų etikos inspektorius konstatavo, kad raiškos problema yra ta, jog nuomonės sklaidos būdas pažeidžia asmenų teises – ne konkrečiai mergaitės, kuri buvo pasirinkta pasitikti popiežių, bet visų tamsiaodžių gyventojų Lietuvoje.

Žmogaus ar jų grupės išskyrimas remiantis tam tikromis charakteristikomis problematiškas yra tais atvejais, kai su asmens bruožu, kuriuo gali būti rasė, lytis, seksualinė orientacija ar pan. asocijuojamas neigiamas reiškinys ar polinkis į jį. Tai gali būti teiginys, jog pavyzdžiui, „kažkuri lytis yra pranašesnė“ arba „kažkokios rasės ar tautybės asmenys yra labiau linkę nusikalsti“, taip pat bet koks kitas žmonių lygybę paneigianti raiška, koks vertinant Eurikos Masytės pasisakymo formą, buvo teiginys, jog tamsios odos spalvos mergaitė yra mažiau tinkanti Lietuvą reprezentuoti, nei ateivis.

Inspektorius mano esant svarbu išskirti ir tai, kad neįžvelgia Eurikos Masytės tikslingumo engti tam tikrą asmenų grupę akcentuojant asmens charakteristikas (odos spalvą – naudotas terminas „juodaodė“), juolab nenori kvestionuoti asmens teisės kritikuoti hiperbolizuotą tolerancijos demonstravimą, kaip jį įvardija informacijos skleidėja. Tai būtų ydinga praktika – laisvoje visuomenėje mes turime turėti galimybę kritikuoti bet kokią idėją. Problema yra ne kritikos objektas, nes bet kokios ideologijos kritika, be kita ko yra naudinga pačiai ideologijai, nes galimai išryškina jos ydas, o jos išraiškos forma. Inspektorius nuomone informacijos skleidėja, tikėtina, neturėjo neigiamos intencijos, tačiau odos spalva jos pareiškime tapo asmens vertės ir statuso visuomenėje matu ir netiesioginiu lygybės neigimo pavyzdžiu. Nepaisant to, valstybės pozicija turi būti aiški be jokių išlygų – viešas įrašas buvo netinkamas, dėl to informacijos skleidėjas buvo įspėtas. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad reiškinys visuomenei buvo naudingas ta prasme, kad sukėlė diskusijų bangą viešojo diskurso klausimu.