Teisėjo ir advokato bendravimas „Facebook“ – svari priežastis teisėjui nusišalinti nuo bylos

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: situacija, kai iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog bylą nagrinėjusi teisėja ir pareiškėjo advokatė aktyviai bendrauja socialiniame tinkle, gali kelti pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

2018 m. liepos 5 d. neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išsprendė Druskininkų savivaldybės administracijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus ginčą dėl informacijos skelbimo interneto svetainėje www.druskininkai.lt.

Žurnalistų etikos inspektoriaus ginčas su Druskininkų savivaldybe kilo dėl 2016 m. sausio 15 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus Druskininkų savivaldybės tarybos narių skundą dėl tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios, šališkos informacijos apie juos skleidimo oficialioje Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybė sprendimą ginčijo, argumentuodama, kad oficiali savivaldybės interneto svetainė yra ne visuomenės informavimo priemonė (žiniasklaida), todėl vertindamas savivaldybės interneto svetainės turinį žurnalistų etikos inspektorius peržengė kompetencijos ribas.

Iš dalies patenkinęs administracinėje byloje pateiktą žurnalistų etikos inspektoriaus apeliacinį skundą, LVAT pripažino, jog savivaldybės interneto svetainė tam tikrais aspektais gali būti laikoma visuomenės informavimo priemone.

Skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, LVAT pritarė Inspektoriaus sprendime padarytoms išvadoms, kad Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje talpinamoms publikacijoms yra taikomos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad nors visuomenės informavimas ir nėra pagrindinė savivaldybės funkcija, pirmosios instancijos teismas neįvertino konkrečios situacijos ir aplinkybės, jog Druskininkų savivaldybės svetainė iš esmės yra priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija, o Inspektorius iš esmės buvo kompetentingas nagrinėti skundą dėl jų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pagrįstomis pripažino žurnalistų etikos inspektoriaus abejones dėl teisėjos ir pareiškėjo atstovės draugiškų ryšių įtakos teisėjos nešališkumui. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui nepritaikius teisėjos nušalinimo instituto buvo pažeista Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos teisė į nešališką teismą. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.  

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ir netaikė teisėjo nušalinimo instituto, LVAT nutarė panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.