SPRENDIMAS DĖL PUBLIKACIJOJE „ĮTARIAMŲ „KGB BENDRADARBIŲ SĄRAŠAS“ („RESPUBLIKA“, 2018-03-03) PASKELBTOS INFORMACIJOS

2018 m. balandžio 5 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba gavo Dangyros Apanavičienės (toliau – Pareiškėja) skundą dėl publikacijoje „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ („Respublika“, 2018-03-03) (toliau – Publikacija) paskelbtos informacijos (toliau – Skundas).

Pareiškėja Skunde nurodo, kad Publikacijoje išspausdintame įtariamų „KGB bendradarbių“ sąraše nurodyta ir Pareiškėjos vardas bei pavardė. Tokia informacija neatitinka tikrovės, kadangi Pareiškėja niekada jokių ryšių su KGB struktūromis nėra turėjusi. Šį faktą patvirtina ir Lietuvos ypatingojo archyvo išduota pažyma. Todėl, Pareiškėjos nuomone, šis akivaizdus sąmoningai paskleistas melas žeidžia jos garbę ir orumą.

Pareiškėja taip pat pažymi, jog daug metų dirba spaudoje, šiuo metu vadovauja Vilkaviškio krašto laikraščiui „Santaka“ ir yra gerai žinomas žmogus Vilkaviškio rajone, todėl paskleista tikrovės neatitinkanti žinia, kad Pareiškėja yra KGB agentė, be viso kito, kenkia ir Pareiškėjos dalykinei reputacijai.

Skunde žurnalistų etikos inspektoriaus prašoma remiantis Visuomenės informavimo įstatymu (toliau – VIĮ) išnagrinėti Skunde išdėstytus faktus ir įvertinti situaciją.

Siekdamas objektyvaus ir visapusiško tyrimo, žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Respublikos“ leidiniai“, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl Pareiškėjos Skunde išdėstytų aplinkybių. Paaiškinimus žurnalistų etikos inspektoriui pateikė UAB „Respublikos“ leidiniai“ direktorė Diana Veleckienė.

Paaiškinimuose nurodoma, kad viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) nežinomi motyvai, kodėl Pareiškėja sąraše paskelbtą vardą ir pavardę, kuri sutampa su jos vardu ir pavarde, priskyrė sau. Paaiškinimuose pažymima, jog prie įtariamų „KGB bendradarbių“ sąraše esančių pavardžių nėra jokių papildomų asmeninių duomenų, kurie leistų identifikuoti konkretų asmenį, juolab nėra paskelbta darboviečių. Pareiškėja turi ypatingojo archyvo išduotą pažymą, patvirtinančią ryšių su KGB struktūromis neturėjimą, todėl, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuomone, Skundas yra nepagrįstas.

Išnagrinėjęs Pareiškėjos Skundą, atlikęs tyrimą VIĮ nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinęs Skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorius

nustatė:

Pareiškėja skundžiasi dėl visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos garbę ir orumą pažeidžiančios informacijos (VIĮ 19 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmens garbė ir orumas, kaip ir dalykinė reputacija, skleidžiant apie jį žinias, yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie Pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą.

Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nurodytas argumentas, jog skelbiama žinia yra ne apie Pareiškėją atmestinas. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, taikant Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį (saviraiškos laisvė), pažymėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog vienas esminių reikalavimų, susijusių su difamacija, yra tas, kad ji turi būti nukreipta į konkretų asmenį; turi egzistuoti objektyvus ryšys tarp ginčijamo teiginio ir asmens, pateikusio skundą dėl difamacijos; vien tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie publikacijos difamacinį pobūdį nėra pakankamas, nustatant, ar asmuo buvo paveiktas rašinio – turi egzistuoti dar kažkas, kas atitinkamos informacijos gavėją priverstų suprasti, kad teiginys „metė šešėlį“ ant asmens, besiskundžiančio dėl difamacijos, ar kad kritika buvo nukreipta prieš jį (EŽTT 2007-07-31 sprendimas byloje Dyuldin ir Kislov prieš Rusiją, Nr. 25968/02). Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, jog faktui, kad žinios yra apie pareiškėją, nustatyti reikšminga, ar pareiškėjas iš paskleistų žinių supranta, jog šios žinios liečia jo asmenį ir tuo pagrindu suvokia apie savo subjektinių teisių pažeidimą ir ar kiti asmenys iš paskleistų žinių supranta, kad paskleistos žinios yra apie pareiškėjo asmenį. Tokių asmenų, suprantančių, kad žinios yra apie pareiškėją, skaičius nėra svarbus, svarbu, kad subjektas, sužinojęs žinią, be pašalinio poveikio suvokia, jog paskleistoje žinioje nurodyti faktai yra apie pareiškėją (LAT 2002-01-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-189/2002). Šiuo atveju vertinant faktą, jog buvo paskelbti Pareiškėjos vardas ir pavardė, akivaizdu, kad Pareiškėja gali suprasti, jog skelbiamas žinios yra apie ją, taip pat kiti asmenys gali ją identifikuoti. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja faktas, jog paskleistos žinios apie Pareiškėją.

Pažymėtina, kad asmens garbės ir orumo gynimas yra siejamas ne tik su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ir nuomonių, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, kurie gali turėti įtakos viešai nuomonei apie asmenį. Pastaruoju atveju turi būti nustatyta, jog subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, paskleisti nesąžiningai.

Pagal VIĮ 2 straipsnio 88 dalį žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; pagal šio straipsnio 36 dalį nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Atsižvelgiant į tai, kad žiniai ir nuomonei taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, visų pirma būtina nustatyti, skelbiama žinia, ar nuomonė. Šiuo atveju, nors Pareiškėja neįvardina konkrečių teiginių, tačiau įvertinus visą Publikacijos paskelbimo kontekstą bei Skunde nurodytas aplinkybes, galima išskirti šį teiginį – „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ <...> Dangyra Apanavičienė <...>“, kuris ir bus vertinamas. Atsižvelgiant į tai, kad skelbiama konstatuojamojo pobūdžio informacija, jog Pareiškėja įtariama buvus KGB bendradarbe, šios informacijos atitiktį tikrovei galima patikrinti objektyviais duomenimis, todėl šiuo atveju vertinama, kad skelbiama žinia.

Vertinant, ar teiginiai atitinka tikrovę, pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodoma, kad neatitiktis tikrovei reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleistos žinios neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (LAT 2012-05-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-222/2012).

Pareiškėja Skunde nurodo, kad niekada su KGB nebendradarbiavo bei pateikė Lietuvos ypatingojo archyvo raštą, kuris patvirtina, jog KGB archyviniuose fonduose duomenų apie Pareiškėją nėra. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepateikia jokių duomenų, kad teiginys „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ <...> Dangyra Apanavičienė, <...>“ turi faktinio pagrindo ar atitinka tikrovę. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, jog paskleista žinia neatitinka tikrovės.

Atkreiptinas dėmesys, kad žinia apie netinkamą asmens elgesį yra žeminančio pobūdžio, kai kiekviename ginčo objektu esančiame teiginyje yra duomenys, kurie teisės, moralės ar kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu rodo esant nepriimtiną, netoleruotiną asmens elgesį ar jį vaizduoja kitokiu neigiamu aspektu  (LAT 2001-11-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-211/2001). Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje (1998 m. liepos 16 d. įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų darbinės veiklos). Todėl šiuo atveju įtarimai, kad Pareiškėja bendradarbiavo su KGB yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio.

Apibendrinant minėtas aplinkybes konstatuotina, jog egzistuoja faktų visuma leidžianti ginti Pareiškėjos garbę ir orumą. Publikacijoje skelbdamas tikrovės neatitinkančią, žeminančio pobūdžio žinią apie Pareiškėją viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) peržengė saviraiškos laisvės ribas bei pažeidė Pareiškėjos garbę ir orumą (VIĮ 19 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 punktu žurnalistų etikos inspektorius

nusprendė:

1. Pripažinti pareiškėjos Dangyros Apanavičienės skundą dėl publikacijoje „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ („Respublika“, 2018-03-03) paskelbtos informacijos pagrįstu.

2. Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Respublikos“ leidiniai“ dėl VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

3. Išsiųsti sprendimą pareiškėjai Dangyrai Apanavičienei ir viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) UAB „Respublikos“ leidiniai“.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.